Sé jou-tala Bazil ka malmennen anlo artis. Lasimenm pasé sé té Jakob, simenn-tala sé Klodi Larjèn ek yè an matjè-obsèvatè, ann ouvriyé zépon natirel-la : Erik Marthéli pati monté an Galilé.
Lang kréyol-la ped an travayè ki pa té ka vréyé kò’y monté, i pa té ni gran fraka mé fout i té éfikas an zafè’y. Parapot a travay-li, i té bibliotékè ka travay « La Bibliothèque Nationale » adan servis risivrè liv. Kidond i té ka wè tous ka paret asou lézantiy an piblikasion kréyol Gwadloup, Matinik, Laréyinion, Lagiyàn, Moris épi kisasayésa.
Sé té an mapipi adan Edision Zaboka , sé li té ka fè woulman sé liv-la. Dènié liv nou fè paret épi brital travay-li sé « Krey mo mawot ».
Sel piblikasion i fè sé ANNAKS épi pliziè version. I té ka travay asou ANNAKS IV. Travvay asou non chak mòso teks an liv, an fransé (le paratexte).
I kité brital zouti-tala ban ou lé matjè é i té ni projé an 2021 rabonni’y épi pliziè endeks (non matjè, non liv ek anplisdis = annexe)
Erik Marthéli sé moun ki transkri plis chanté kréyol daboudabò asou Volkréyol épi apré Apapawolanlè.
Sé gras a wou ki permet mwen miziré tout valè Kréyolad ek endé mwen pibliyé an vantèn liv épi Edision Zaboka.
Sa pa pawol anlè, tjè mwen ka brété, mé lanmitié pa ka bout lè an nonm kon’w disparet. Vizion’w pou lang kréyol-la ké mantjé mwen, mé man ké véyé anlè Gayel.
Lanmò toujou ni an koz, mé sé red ped an jénes plen divini.
Mèsi anchay, anlo, mèsi épi sé tout Erik Marthéli.
Jid
Ainsi, ce truc de "migrants" dont les grands médias nous farcissent la tête, serait du pipeau.
Lire la suite
"Pourquoi n'y a-t-il pas de Noirs et d'Arabes en Pologne ?", est-il demandé.
Lire la suite
L'homme est un mammifère et, à ce titre, les groupes qu'il constitue revendiquent un territoire, Lire la suite
Le peuple kanak vit sur sa terre depuis au moins 5.000 ans. Il ne l'a jamais quittée. Lire la suite
"Parfait enculé" est une injure homophobe, sexiste, que la loi française proscrit.
Lire la suite