Tout moun sav li atjelman abo sa ka fè nanni-nannan ki ékolojis adan ti péyi Matinik la té za di sa, matjé sa ek dénonsé sa : pres tout moun Matinik ni salopté klowdékòn-la andidan san-yo.
Sé pa lapenn di plis pis atjelman, pres pa ni pèsonn ki pé prétann i pa sav ki pestisid-tala, ki Bétjé simayé adan bitasion bannann pannan etsétéra lanné, ka ba nou etsétéra maladi : kansè (soutou ta lapostat-la), Alzaymè, Parkinson, timanmay ki ka né enpiok kisasayé sa...Sé divini pep Matinik la ki an danjé épi vakabonnajri-tala, soutou ki Léta fwansé pa ka djè fè débriya pou sa rézoud-li ek i jis paré ba sé pwézonnè bétjé-a labsolision.
Kidonk, nou za ka pwan bon plon épi klowdékòn-la, es sa nésésè ki an plis, nou mété pep-nou an danjé épi zafè viris-la ? Si klowdékòn direktiman lianné épi Bétjé ek kolonializ fwansé-a, kovid-19 la pa ni an tjou-patat pou wè épi yo. Annou rété rakonté nenpot kalté kouyonnadri ! Sé nan péyi La Chin, adan an vil yo ka kriyé Wu-Han, ki viris-la koumansé paret ek tjwé bon enpé moun ek primié koté gouvelman désidé mété ankazaj (confinement) sé koté-tala. Dé mwa avan la Fwans, l'Ewop ek l'Anmérik ! Kidonk déklaré kon dé sèten Matinitjé ki ankazaj-la sé an bagay kolonialis pa ni pies sans. Di ki zafè étenn-sèbi a (couvre-feu) sé an désizion kolonialis, sé an atitid ki toutafetman ireskonsab ek inadmisib adan menm balan-an. Anni gadé konmen moun-mò kovid-19 la za fè adan dé bidim péyi kon la Chin, l'End oben lé Zéta-Zini. Yo tout la pwan mizi pou sa ankazé (confiner) popilasion-yo. Yo tout la désidé zafè séparaj-moun la (distantiation sociale) ek zafè jes-pengad la (gestes-barrière).
Wi, Matinik, sé an péyi ki kolonizé ! Wi Bétjé Matinik sé an bann isalop, espwatè ek pwézonnè ! Mé annou gadé réyalité-a an manniè ki sérié titak : yo pa reskonsab siwawa-viris la (pandémie). Kidonk, sa anlo adan nou fè pannan kannaval-la, kivédi fè vidé kanmenm, pa sérié pies toubannman. Nou mété pep-nou an an danjé an déziem kou : nou té za ka pwan fè anba klowdékòn, nou vini ajouté an lot bagay pou pété fwa-nou ankò. Anni gadé sé chif-la ! Yo pa ka manti : té ni apochan (environ) 60 moun ki té kontaminé nan mwa janvié jik mitan mwa févriyé-a, épi blo !, viris-la viré-koumansé ka fè siwawa : 400 kontaminasion pa jou atjelman.
Sa ki plis tris sé ki pèsonn, pies adan sé politisien-nou an ek sé grangrek (intellectuels) nou an pa té ni kouraj dénonsé konpowtasion ireskonsab sé amatè vidé-a. Pli mové ankò : sé vidéyè-a migannen (mélanger) drapo wouj-vè-nwè nou an épi jouré-manman, chanté malpwop, bwè wonm alé-pou-viré kisasayésa...Enben, mi nou ka péyé konpowtasion-tala jòdi-jou. Afos ped larel konba anti-kolonialis la, afos mété'y adan tout sos, afos pwofité mwenn ti bagay pou fè sik, mi anvwala nou adan an bankoulélé.
Vréman, mété zafè kovid anlè do-nou an plis di klowdékòn la, sé an atitid ki suisidè toubannman. Pa ni dot mo pou di sa !
Donc le type est esclave et c'est à lui que l'on confie le soin de lancer l'appel de la toute nou Lire la suite
Le fait pour un ancien esclave ....noir évidemment (Hi Hi Hi Hi ) d'avoir été le premier muezzin Lire la suite
...renouvellement politique en Martinique ? Je suis sidéré. Lire la suite
Je ne sais pas si c'est grâce à Allah ,mais c'est bien fait pour sa sale gueule.
Lire la suiteLe bâti (maisons, immeubles, routes etc...) ne couvre que 24% du territoire martiniquais. Lire la suite
Superbe article ,notamment EN CE QUI CONCERNE LES PLU ET LES TERRES AGRICOLES .Ceci constitue e Lire la suite
Vous tournez autour du pot comme une bourrique ivre parce que vous êtes coincé. Lire la suite
...quand vous dites :"En effet, on a vu ce qu'ils ont fait des Juifs à Auschwitz et Dachau." ? Lire la suite
Bakayoko ne roule pas les "R" comme les Africains, espèce de conard que t'es ! Lire la suite
Ce n'est pas parce que CNews compare un type qui parle sans accent à un singe que ça signifie qu' Lire la suite