Té ni an tan__antan lontan !__dé sèten krey (mouvement) politik Matinik ek Gwadloup té ka défann yon sel pawol-douvan (mot d'ordre) : on/an sel chimen sé lendépandans.
Abo (bien que) yo té ka rivé sanblé an patjé moun, fè manifestasion, pibliyé pwop jounal-yo, voyé lavwa asou pwop radio-lib yo ek, atè Matinik, réyisi éli mè oben dépité kisasayésa... (etc.), sa pa mennen sé dé péyi-nou an pies koté. Epi lè zot wè 21è siek-la rivé anlè nou, bagay-la anni chouboulé, maté tjou-pou-tet toubannman : Entènet débatjé ek lanmanniè kominitjé épi pep-la mofwazé (se métamorphoser). Jounal-papié ek radio-lib ped balan-yo, délè menm disparet, ek sé lé rézo sosio ki vini met-a-manyok. Konmva (étant donné) sé jénérasion moun ki té né nan sé lanné 1940 ek 1950-la ki té ka gidonnen lit-la, i pa konpwann ki an kalté ranboulzay (révolution) té ka woulé ek ki fok yo té éséyé mété kò-yo adan nouvo larel-tala vitman-présé.
Kifè an diskoupay (rupture) anni fet ant vié jénérasion-tala ek jenn lan.
Asou an bò, vié jénérasion-an té ka kontinié mandé ki Bétjé ranbousé Neg pou lestravay ek pou zafè Léta fwansé té ba yo etsétéra lajan lè labolision rivé. Asou an lot bò, nouvo jénérasion-an té ka mandé ki pri machandiz vini menm-parey atè Matikik ek atè an fwans. Kivédi ni an bidim dékontwolaj (contradiction) ant vié jénérasion-an ek nouvo jénérasion-an. Vié-a ka mandé Bétjé ranbousé, nouvo jénérasion-an ka mandé Léta fwansé mété an milié adan zafè pwofitasion-an.
Poblenm-lan sé ki tout moun-lan anni bliyé ki sé trapé lendépandans-nou ki dwet primié-douvan adan goumen-an nou ka mennen an dépi sitelman lanné !
...les Etats-Unis, grand protecteur des "Negs", brille de mille feux.
Lire la suite...tèwbòlizé-w kon sa (pétèt sé on "hermaphrodite" ki pa menm konnèt lidantité-y). Lire la suite
...et consacre-le aux "migrants subsahariens" au lieu de parasiter la rubrique "Commentaires" de Lire la suite
Merci pour cet excellent rappel historique qui m'a personnellement précisé deux ou trois choses.. Lire la suite