Asiré-pa-pétet ni anchay moun, soutou sé jenn manmay-la, ki pé ké konpwann esprésion kréyol an tan lontan tala : "Pa ni kaka bò zié". Sa lé di : "Pa ni lonnè" oben "Pa rété lonnè".
Enben, nou blijé konstaté ki moun Matinik pa rété kaka bò zié ankò.
Poutji ?
Sé davwè an minis fwansé pres jouré yo nan mitan fidji ek yo pa di ayen. Yo pa brennen ! Misié rété i di kon sa ki si nou lé trapé lotonomi, fok dabò-pou-yonn, nou "pwodui sa nou ka manjé". Si sé pa méprizasion ki la nou pa sav sé ki sa ! Ki manniè nou ka asepté an bagay kon a ? Poutji sé politisien-nou an pa ka wouvè djol-yo pou di minis-tala rété an koté ?
Enben, pis pèsonn pa ka réyaji, nou ké fè'y. Nou ka mandé misié, dabò-pou-yonn, ola i sòti pou i konpwann i pé palé kon sa ba moun Matinik ? Pannan 311 lanné, la Fwans espwaté travay Neg, travay sé esklav-la ek sa pèmet li anrichi kò'y. Dévlopé kò'y pou sa vini péyi-a i yé a jòdi-jou. Neg travay, Neg djoubaké, Neg pijé anba kout fwet Bétjé pannan 311 lanné ek lè lestravay vini aboli, yo pa ba yo an tjou-patat. Okontrè, Léta dédonmajé sé Bétjé-a davwè yo té ped esklav-yo !!!
Sé anni dépi 1946, Matinik vini ka dépann di la Fwans ek lè ou fè tan gadé, sé plis pa koté 1950, kivédi dépi 73 lanné selman. Kidonk la Fwans dwé Matinik 311 lanné travay san péyé, 311 lanné salè sé Neg-la ki té ka koupé kann-lan.
Kidonk, di minis fwansé tala ay fè an lous pété an nen'y avan i konpwann i pé fè ganm anlè nou !
20.000 vues pour un article qui date de...3 ans, c'est quasiment rien du tout ! Lire la suite
Peut-être ne connaissez-vous pas le sens de ce mot, habitué que vous êtes à tout prendre au premi Lire la suite
On approche donc les 20.000! Mésyé!!! Fout nou bon... Lire la suite
Vous faites tout un développement sur le Grand Remplacement (merci pour les majuscules ,j'appréci Lire la suite
Petite cervelle, va ! Lire la suite