Djo neg mawon

Jid

Rubrique

Dimanch oswè Bazil pasé pa Laïviè Pilot pou ralé Joseph Gros-Dézormeaux. Eben sa ki pa konnet misié pou konnet Djo. Menmsi zot pa alé manjé « Kay Dj0 » dan bouk Laïviè-Pilot.

Boug-la né an plen ladjè an 1945 sé pou sa sé té an gérié, an neg mawon. Djo té wè Lou-a « Voici le Loup » ki fè an brital siksé jik atjelman dan chanté kannaval, mé i pa ni tan flennté Bazil.

Djo neg mawon sé la limenn té ka chanté :

« Tout moun lan ka kriyé mwen,

Djo neg mawon,

mé yo pa sav

sé neg ki solid,

 ek ki lé viv lib ».

Pandan pliziè lanné mizik Djo pa té ka pasé anlè sa i kriyé radio « Fransé ». Mé Djo sé an brital otè-konpozitè ki toujou chanté chanté’y limenn. Sof pétet « Manot » oben « Lapen mwen » La Perfecta ripran épi anpil siksé.

Djo fè an patjé diks mé nou pé di bravman, 95 % nou pé klasé yo kon dé chanté popilè  ki kontesté kontel :

  • Blé pal, blé fonsé

Dé chanté pou nou konnet listwa Matinik kontel :

  • 22 mé, Septanm 1870, Léopold Lubin, Esklav Romen,…

Dé chanté patriyot kontel :

  • Neg pété chenn, Vidé Lepen, Wouj Ver Nwè,

Sa vré, lè an moun kasé pip-li, nou ni labitid trouvé tout kalté model bonté ba moun mò. Nou pé ké di kon anlo sé té pli gran chantè kannaval, tout moun ki enmen kannaval sav sa !

Nou pé ké di sé té pi gran patriyot Laïviè Pilot tout moun konnet sa !

Mé nou ka rimèsié Chaben éti rimet-li an trofé « Pwason Lalin Viktò Anicet » pou lansanm travay-li alantou chanté Matinik. Yo fè an jes pou rikonnet travay-li toupandan i té vivan.

Anlo moun pa té sav i fè chanté plen lantandres kontel : « Mwen pèdi doudou mwen » « Le Grand amour » « Rien n’est plus comme avant » « Je voudrais que l’on m’aime » …

Eben Djo Neg Mawon nou ka di’w bon vwayaj ek mèsi pou chanté’w ki pa té la selman pou « vréyé monté » mé ouvè lapot konsians nasional-nou. Chanté sé an zam tou pou fè moun kabéché. « Kisa man ka achté lokal-la »

Mèsi Djo, nou enmen chanté’w ka rété an matjoukann lé konpozitè Matinik

 

Jid

An ti-konpozitè

Connexion utilisateur

Commentaires récents

  • En cas de dissolution de l'Assemblée nationale, accepterons-nous une nouvelle fois que les négro-lepénistes martiniquais insultent notre histoire ?

    L’extrême-droite française d’aujourd'hui...

    Frédéric C.

    10/09/2025 - 20:14

    ...est très habile. Lire la suite

  • Zot té ké kontan si 11 jwè lé Matinino té Blan ?

    Dot kèsion

    Douvan Douvan

    10/09/2025 - 11:36

    Dènié kèsion-an ka ba nou an lanmen pou réponn sé dé-tala avan'y lan.

    Lire la suite
  • Aucun pays ne se rétrécit volontairement !

    AUCUNEMENT !

    Albè

    06/09/2025 - 18:34

    Il y a eu, dès la fin du 19è siècle, un mouvement de revendication autonomiste dans quasiment tou Lire la suite

  • Aucun pays ne se rétrécit volontairement !

    CONTRE EXEMPLE

    teddy@

    06/09/2025 - 09:21

    Le cas de la GRANDE-BRETAGNE mérite d'être pris en compte(SAINTE-LUCIE, DOMINIQUE).

    Lire la suite
  • Les 3 raisons pour lesquelles la France ne "larguera" jamais la Martinique

    VOS DEUX DRNIERES PHRASES

    Albè

    02/09/2025 - 08:05

    ...rendent caduc le laïus qui les précède. Lire la suite