Asiré-pa-pétet ni anchay moun, soutou sé jenn manmay-la, ki pé ké konpwann esprésion kréyol an tan lontan tala : "Pa ni kaka bò zié". Sa lé di : "Pa ni lonnè" oben "Pa rété lonnè".
Enben, nou blijé konstaté ki moun Matinik pa rété kaka bò zié ankò.
Poutji ?
Sé davwè an minis fwansé pres jouré yo nan mitan fidji ek yo pa di ayen. Yo pa brennen ! Misié rété i di kon sa ki si nou lé trapé lotonomi, fok dabò-pou-yonn, nou "pwodui sa nou ka manjé". Si sé pa méprizasion ki la nou pa sav sé ki sa ! Ki manniè nou ka asepté an bagay kon a ? Poutji sé politisien-nou an pa ka wouvè djol-yo pou di minis-tala rété an koté ?
Enben, pis pèsonn pa ka réyaji, nou ké fè'y. Nou ka mandé misié, dabò-pou-yonn, ola i sòti pou i konpwann i pé palé kon sa ba moun Matinik ? Pannan 311 lanné, la Fwans espwaté travay Neg, travay sé esklav-la ek sa pèmet li anrichi kò'y. Dévlopé kò'y pou sa vini péyi-a i yé a jòdi-jou. Neg travay, Neg djoubaké, Neg pijé anba kout fwet Bétjé pannan 311 lanné ek lè lestravay vini aboli, yo pa ba yo an tjou-patat. Okontrè, Léta dédonmajé sé Bétjé-a davwè yo té ped esklav-yo !!!
Sé anni dépi 1946, Matinik vini ka dépann di la Fwans ek lè ou fè tan gadé, sé plis pa koté 1950, kivédi dépi 73 lanné selman. Kidonk la Fwans dwé Matinik 311 lanné travay san péyé, 311 lanné salè sé Neg-la ki té ka koupé kann-lan.
Kidonk, di minis fwansé tala ay fè an lous pété an nen'y avan i konpwann i pé fè ganm anlè nou !
...outre les pays cités pour leur "antisémitisme", on peut aussi citer la France. Lire la suite
Pourquoi la présidente du Mexique ne s'appelle pas Rodriguez ou Moreno comme tous les Mexicains ? Lire la suite
...qui avait posé la question : "Que vient faire ici l'essentialisation des Européens ? ". Lire la suite
L'évocation bidon de Mein Kampf ,ou de L'Inégalité des races N 'A STRICTEMENT RIEN A VOIR AVEC LE Lire la suite