Asiré-pa-pétet ni anchay moun, soutou sé jenn manmay-la, ki pé ké konpwann esprésion kréyol an tan lontan tala : "Pa ni kaka bò zié". Sa lé di : "Pa ni lonnè" oben "Pa rété lonnè".
Enben, nou blijé konstaté ki moun Matinik pa rété kaka bò zié ankò.
Poutji ?
Sé davwè an minis fwansé pres jouré yo nan mitan fidji ek yo pa di ayen. Yo pa brennen ! Misié rété i di kon sa ki si nou lé trapé lotonomi, fok dabò-pou-yonn, nou "pwodui sa nou ka manjé". Si sé pa méprizasion ki la nou pa sav sé ki sa ! Ki manniè nou ka asepté an bagay kon a ? Poutji sé politisien-nou an pa ka wouvè djol-yo pou di minis-tala rété an koté ?
Enben, pis pèsonn pa ka réyaji, nou ké fè'y. Nou ka mandé misié, dabò-pou-yonn, ola i sòti pou i konpwann i pé palé kon sa ba moun Matinik ? Pannan 311 lanné, la Fwans espwaté travay Neg, travay sé esklav-la ek sa pèmet li anrichi kò'y. Dévlopé kò'y pou sa vini péyi-a i yé a jòdi-jou. Neg travay, Neg djoubaké, Neg pijé anba kout fwet Bétjé pannan 311 lanné ek lè lestravay vini aboli, yo pa ba yo an tjou-patat. Okontrè, Léta dédonmajé sé Bétjé-a davwè yo té ped esklav-yo !!!
Sé anni dépi 1946, Matinik vini ka dépann di la Fwans ek lè ou fè tan gadé, sé plis pa koté 1950, kivédi dépi 73 lanné selman. Kidonk la Fwans dwé Matinik 311 lanné travay san péyé, 311 lanné salè sé Neg-la ki té ka koupé kann-lan.
Kidonk, di minis fwansé tala ay fè an lous pété an nen'y avan i konpwann i pé fè ganm anlè nou !
...comme le dit l'article étant donné que l'esclavage des Turcs n'était pas raciste (ils mettaie Lire la suite
Merci pour cet excellent article .Albè ,on demande des réparations aux Turcs quand? Lire la suite
...-et je ne suis pas le seul dans le cas-, ce n’est pas forcément "dans le silence de [mon] espr Lire la suite
...ripostaient en exigeant de nous Antillais, qu'on arrête de jouer aux Blancs alors que la peau Lire la suite
Nous Antillais ne devons demander aux Africains ni d'être honnêtes , ni d'être démocrates ,ni d' Lire la suite