Ti péyi Matinik-tala komik kité komik ka alé. Moun rayi Blan, yo ka di ki sé boug-tala ka anvayi péyi-a, ki yo ka pwan'y anlè yo, ki tout travay ki bon sé ba sé mésié kisasayésa...
Yo pa ka janmen mandé kò-yo poutji nan péyi Sent-Lisi, Babad oben Grinad, ou pa ka wè pies manifestassion épi pankat ki matjé "Péyi-a pa ta yo, sé ta nou ! Bétjé déwò !". Ou pa ka wè sa matjé non pli asou pies masonn lavil adan sé péyi-tala. Yo pa ka janmen pozé kò-yo keksion asou rilasion ki ni ant, pa ekzanp, zafè yo voté "AWA" a 80% adan an éleksion ki té ka pwopozé yo an ti zinzing lotonomi ek tilili Bétjé-Fwans lan ki ka débatjé atè Matinik la.
Kon yo ka di an fwansé, Matinitjé lè bè-a, lajan bè-a ek bonda fèmiez-la !
Men, sé pa anni Blan yo rayi : yo ka mété imigré sent-lisien, ayisien ek panyol adan menm sak-la abo sé moun-tala sé Neg ek Milat kon nou menm. Hé-hé ! Lot jou-a, yo mété...Afritjen asou lis-la tou. Té ni an grand lafet piblik ki minisipalité Ans-Dalé té òganizé ek an vandè dlo koko té sòti jik Sen-Piè pou sa vann machandiz-li. Vandè-a té mandé laminisipalité ba'y an lotorizasion vann dlo koko'y, mé i pa rivé trapé'y. Sa pa opozé'y vini Ans-Dalé kanmenm abò kanmiyonnet li chajé épi koko ek ka vann dlo koko'y men an anployé mininisipal vini ora'y pou di'y ay vann an lot koté davwè i pa té ni lotorizasion. Anployé-a pa janmen di'y pa vann dlo-koko'y okontrè di sa lé rézo sosio rakonté, men ay fè sa an lot koté.
Ni an vidéo ki sirkilé éti yo ka wè anployé-a ek vandè-a ka diskité. An lè, vandè-a mandé'y non'y ek anployé-a di an non ek an prénon...afritjen. Adan an batzié, lé rézo sosio koumansé vréyé bon labou pou dékalé laminisipalité Ans-Dalé : "Zot ka anboché étranjé ! Zot pa ka pèmet Matinitjé défann kò-yo aloski ni bon chomaj nan péyi-a ! Bann isalop ki zot yé !". Sa té ké lojik si dépi yonndé lanné Matinitjé pa té ka défini kò-yo kon Afritjen, kon moun ki jis pli Neg ek pli Afritjen pasé pèsonn.
Es sé moun-tala sav ki adan dives péyi l'Afrik ni anchay Matinitjé ka travay san ki yo vréyé labou anlè yo ? Menm manniè ki ni anlo Matinitjé ka viv ek travay an Fwans tou. Goumen pou Matinik vini an jou an péyi ka woulé asou pwa kò'y pa ni ayen pou wè épi an zafè koulè lapo, an zafè ras oben an zafè orijin. Apiyé asou an kouyonnad kon sa sé ritadé jou-a éti nou ké vini an pep ki doubout ek ki majè.
cette idéologie "créolité" est pénible sur ce site.
Lire la suite
Enfin, une bonne guerre tribale comme les blancs les aime!!
Lire la suite
Enfin !!!!!! Albè a réussi à sortir une phrase intelligente !! Lire la suite
........ L'Occident a pris l'habitude d'imposer ses dates au monde entier .......Exact !!
Lire la suite
Les déclarations provenant de l'extrême droite allemande mentionnées dans l'article ci-dessus me Lire la suite
...le système en place (bas salaires, prix trop élevés etc.) font que la majorité des Martiniquai Lire la suite
L'ONF , les agriculteurs âgés non-remplacés et la CTM (encore ...) qui loue des terres sans l'ea Lire la suite
..."les forêts secondaires".
Lire la suite...responsables DE RIEN tes amis békés ! Lire la suite
Les Békés malgré leurs défauts et responsabilités ne sont comptables ni des 41 000 hectares (de m Lire la suite
Commentaires
EXTRATERRESTRES
Albè
26/02/2024 - 10:31
Si jamais des extraterrestres aterrissaient en Martinique, les autochtones de l'île aux fleurs les accuseraient aussitôt d'être responsables du chômage, de l'exploitation békée, du vieillissement de la population, d'avoir imposé le vaccin contre le covid, du trafic de drogue, de l'immigration clandestine, du génocidee par substiution etc...