Lè ou nwè fout ou ka pran fè !

 

          Atjelman, dépi ou débatjé laéwopò an Fwans, ou ka santi ou pa lakay ou, sé pa pas ka fè fwet, sé pas yo ka fè'w santi ou diféran, ou nwè. Anpil moun anpami nou, sé a moman taa yo pran konsians yo nwè. Ou ka wè kon an ripwoch an fidji tout moun, kisa ou vini chèché isiya, ou pa sé pé rété lakay ou ? Asiré sé  pas yo ka wè twop neg débatjé, yo ka pran yo pou migran, yo plen épi sa. Pou viv trantjil aprézan adan péyi taa, ansel koulè ki bon, sé blan. Malérezman, yo za bliyé, ki si yo pa té vini lakay nou avan, nou pa té ké lakay yo jòdi. Sa ki fet za fet, fok asepté viv épi sa.  

          Lè ou kwazé chimen an jandam oben an polisié blan, kisiswa péyi-a ou yé a, ou pa trantjil. Jou mwa jwen 2020 taa, an péyi méritjen an, Georges Floyd, lè i té kité lakay-li, kité fanmiy-li, es i té konprann i té ké ped ta'y la an manniè  osi brital ? Sètennman pa. Malérezman pou'y, i fè malè kwazé chimen kat polisié blan, ki pitet pa té ni pies lentansion tjwé, men ki kité lespri rasis la dominé yo. Tjè tout moun senyen lè yo wè manniè sa fet. Sa révolté tout neg oliwon latè ek fè yo lévé doubout ansel kou. Maléré-a mò, an jounou asou kou'y, san risivrè soukou twa  polisié ki té la ek té sanfouté pa mal di sa ki fet, sa ki pa fet. Sé pitet menm malè-taa ki rivé Adama Traoré an Fwans ek Kisiah Nuissier Matinik, oti lavérité ?

          Lè'w ka wè sa, ou blijé mandé es nou, sé neg-la, nou ni an malédiksion ka trennen dèyè nou ? An dous, rasiz-la toupatou atjelman,  kisiswa lékol, menm adan an gran lékol kon l'ENA, oben an lari, oben an travay, kon sa rivé mwen an jou an travay mwen  TP Noisy le Grand. An madanm rivé an biwo-a, bandé kon an labalet, ka mandé pou chef-la. Lè yo mennen'y ba mwen sé an neg i wè douvan'y, i rété estébékwé, tounen do'y ek  chapé san di an mo. I pa té lé ni afè épi pies neg, pa menm pou palé. Madanm-lan fè mwen santi man pa té an plas mwen.

          An lespri tout moun, menm an lespri nou sé neg-la, nwè vé di sal, vé di mové, vé di led, vé di kouyon,  okontrè, blan vé di pwop, vé di bon, vé di bel, vé di entèlijan. Nou pa ni ayen pou nou, konsi nou pa té pou ekzisté.  Adan ti péyi mwen an, sèten dwet ka di, fout Matinik té ké bel si pa té ni sé neg matinitjè a. Pou sa ki ni an ti lapo klè, yo ka di yo ni an lapo sové, sové anba méprizasion, sové anba lenjistis, sové anba diskriminasion. Malérezman, sé sa yo kwè, dépi ou ni an ti lapo san mélé nwè, ou pa an sa, é sé pa  jòdi selman sa konsa..

          Man ka sonjé sa ki rivé an boug La Trin'té ni yonn-dé lanné di sa, alos ki'y pa té fè ayen, i trapé an gwo bab épi dé jandam i té fè malè kwazé an jou kon toulézot. Sé té dé jandam ki té fini rivé an péyi-a. Dédé, sé té non'y, té dwet rété dòmi an kabann-li jou bonmaten taa. I pa té ni an lidé yo té ké  fè'y konnet gou lajol, lodè lajol, soufrans lajol, an bagay i pa té janmen konnet an lavi'y. Poutan i pa té fè ayen ki vo lapenn, i té ka ba lari chenn toubannman kon i té ni labitid, épi djol-li ladjé tou fò, pannan i ka kwazé yo, «Matinik bel péyi ! ». Sé jandam-la tann sa é konprann sé ba yo i té voyé sa. Yo pa pran'y menm. Yo kriyé'y pou vérifié lidantité'y.

          Dédé chié anlè'y. I té za sav sa ki té ka atann li si janmen yo rété'y, i vansé épi latranblad. Natirelman, i pa té ni pies papié lidantité anlè'y. An jandam mandé'y non'y. I réponn ka bégéyé «  Dé.. Dé.. Dé.. Dédé Lianman ». Sé dé jandam-la soté, yo konprann misié té jouré yo. Yo anni minoté'y, batjé'y abò Jeep-la, ek  chapé épi'y.

          Rivé lajandamri, san kat pòtré'y pou yo wè non'y, monboug pran bon kou. Yo té konprann sé jouré i té jouré yo. Fok sav, lè ni nouvo jandam ka débatjé, prèmié bagay yo ka aprann yo, sé  konnet mo jouré péyi-a. Yo té di yo, dépi zot ké tann « manman » sòti an bouch an Matinitjé, sé jouré i jouré'w, alò bwa anlè neg-la pou « rappel à la loi ». Palakoz dé ti mo i té di ek non'y épi koulè lapo'y, pas yo té ké pran plis pokosion épi an bétjé griyav oben an bétjé fwans, Dédé pran kou ek fè dé jou lajol.

          Lè fanmiy-li té wè disparet pran'y, yo alé wè Mè-a ki mennen yo fè an déklarasion Lajandamri. Sé la yo touvé Dédé. Mè-a jistifié lidantité Dédé ek poté plent adan menm balan an. Yo pa fè sé jandam-la ayen, men yo fè yo viré pran aviyon li landimen.

          Si'y té Zétazini es sé pa lanmò ki té ké atann li ? A konté di jou taa, dépi Dédé ka wè an jandam, i ka trapé ladjidjit, i ka fè chimen kochi, é, pa mandé'y pasé bò pies jandam ni bò pies Lajandamri.

          Man pa ka konprann, poutji, pas nou nwè nou adan sitiyasion taa ? Sé chinwa-a pa konnet lé menm dézagréman ki nou, poutan yo pa blan. Sé pitet pou sa atjelman man ka wè jenn ti neg ka fè lé menm kouyonnad, yo menm yo vini rasis kont blan. Lalwa ka pwotéjé tout moun poutan, ki'w nwè, ki'w kako ki'w violet, men i ka sanm i ka pwotéjé an konpanyi selman. An Fwans,  lè ou nwè, asepté ou pa ni bon koulè-a. Adama Traoré,  Zékler, sav sa sa vé di, nenpot kisa pè rivé'w si ou fè malè rantré adan an batiman Lapolis. Alò, si yo rété'w, vié frè, pa fè gwo-so, ravet pa janmen ni rézon douvan poul, pa fè dézod, fè kouyon ek rété anba fey, konsa yo pé ké ni pies rézon pou malmennen'w. Ou ké viré lèvé tet-ou apré si fo.

          Antouléka, pou lé fanm lapo nwè, man pé di yo konsa, yo pa bizwen jalou pèsonn pou éséyé blanchi lapo yo. Pa ni ayen ki pli bel ki an ti nègres lapo sann. Yo bel kon bel fet lè yo pran tan fè kò yo bel. Anni gadé Naomi Kampbell, bel ti nègres konsa pa ka mantjé Matinik. Épi, la pli bel anba la bay, lanati ba yo pou dédonmajé yo, an jénes ki pli long, sé rid-la ka pran plis tan pou paret, sé konsi yo pa ka vini vié.

          Es sa pa méyè ba yo, ban nou ?          

Connexion utilisateur

Commentaires récents

  • Tant qu'ils ne chantent pas "Marine au pouvoir, les Noirs dans les fours crématoires !"...

    @Lidé, je ne vous ai pas insulté...

    Frédéric C.

    15/07/2026 - 17:21

    ...j’ai juste pratiqué une IRONIE un peu appuyée, mais pas de l’insulte ni de l’injure. Lire la suite

  • Vas-tu continuer à jouer, toi et tes camarades, pour l'équipe de France lorsque dans 1 an, Marie Le Pen sera à l'Elysée ?

    FENYAN NON, INUTILES OUI !

    Albè

    15/07/2026 - 15:40

    Oui, cela demande de bosser pour passer un concours en Lettres, Sciences humaines ou en Droit ! Lire la suite

  • Vas-tu continuer à jouer, toi et tes camarades, pour l'équipe de France lorsque dans 1 an, Marie Le Pen sera à l'Elysée ?

    Capésiens de lettres= "fenyan"...mais pas cx de maths ?

    yog

    15/07/2026 - 13:49

    Selon certain commentaire consécutif à cet article , il parait qu'il faut "bosser comme un dingue Lire la suite

  • Vas-tu continuer à jouer, toi et tes camarades, pour l'équipe de France lorsque dans 1 an, Marie Le Pen sera à l'Elysée ?

    Albè, concernant les 40%...

    Frédéric C.

    15/07/2026 - 07:06

    ...il est très facile rétrospectivement de les "condamner" (et la loi du 19/3/1946). Lire la suite

  • Vas-tu continuer à jouer, toi et tes camarades, pour l'équipe de France lorsque dans 1 an, Marie Le Pen sera à l'Elysée ?

    Hitler,OBJECTIVEMENT

    yog

    14/07/2026 - 22:29

    Gobineau et Hitler étaient des Européens à la peau claire , de religion chrétienne et de culture Lire la suite

  • Vas-tu continuer à jouer, toi et tes camarades, pour l'équipe de France lorsque dans 1 an, Marie Le Pen sera à l'Elysée ?

    "RACE BLANCHE"

    Albè

    14/07/2026 - 19:14

    Scientifiquement l'expression "race blanche" n'a aucun fondement ! Lire la suite

  • Le député européen R. Tolassy (RN) se plaint d'un acte...raciste

    S’il demande à son parti FN-RN...

    Frédéric C.

    14/07/2026 - 16:30

    ...de le soutenir dans un procès contre la racisme, peut-être qu’il comprendra. Lire la suite

  • Xième avertissement aux racailles racistes du Rassemblement National

    vous voulez des lunettes?

    @Lidé

    14/07/2026 - 15:05

    c'est dans votre commentaire que vous évoquez "une revanche"; je reprends simplement vos termes.< Lire la suite

  • Vas-tu continuer à jouer, toi et tes camarades, pour l'équipe de France lorsque dans 1 an, Marie Le Pen sera à l'Elysée ?

    Gobineau et de Hitler étaients objectivement des Européens

    yog

    14/07/2026 - 12:53

    Non , Gobineau et Hitler étaients des Européens de race blanche et de religion chrétienne.Et ça , Lire la suite

  • Toutes les langues possèdent des Académies

    BELLE INITIATIVE...

    Albè

    14/07/2026 - 12:14

    ...mais les "Negs" n'en ont rien à cirer du créole, hélas !

    Lire la suite