CHABIN AN

Jid Duranty

Rubrique

Kalté model fanm-tala, an pati moun té rayi’y anlot té pito jaja’y. Dayèpouyonn ni an ti-pawol ka di : « Vomié ou fè anvi, pasé ou fè lapenn”. Kidonk ou pé di bravman, manzel pa té ka pasé san ou pa té wè’y. Lè yo té mandé ki fanm ki té pli bel, an sel répons té ka kouri douvan pou di : Chabin-an.

Tout moun té ka koki zié-yo pou té gadé’y. Yo té ka wè an pies siléman rev-yo silon wotè limajinasion-yo. An bèn, anba fey pou yo pa trapé bab épi fanm yo, nonm té ka ziété’y. Sa vré fanm té pé viv sa kon an malélivezté, si boug yo té anni gadé chabin-an franchtèman. Fanm-la té pé fè boug-la péyé sa chè, ti-absans tala an prézans li pou anlo ki li.

Alen té an gran amatè foutbol, an véritab chienboul. Mé i té ni anlot pasion, sé té sèbi. Pou jwé jé-tala fok té ni dé grenndé, yo té ka kriyé grenn-zo oben zo. Fok di pli souvan ki rarman, sa té fet épi zo bef tan-an té joni. Pandan kous yol-la, Alen té konstaté Chabin-an té toujou la. Kon boug Xavier Orvile-la éti té ka suiv lantèman-an, i mété kò’y ka suiv kous-yol.

Li tou té ni ritiel-li. Daboudabò, an koumansman lanné-a i té ka vansé bò “La Société des yoles ronde de la Martinique”. Misié té lé sav tout gran moman kous alantou yol.

Apré i té ka pofité pou dékouvè Matinik gras a kous yol adan diféran lafet patronal. I té tro fraksé, lè an touris té sòti la i sòti ek té ka palé’y di koté i pa té menm sav sa té ka ekzisté Matinik. I té kon an chien adan an yol nef adan péyi’y ki ta’y.

Epi i té ka partisipé adan dives omaj gran patron kontel : Déziré Lamon, Franz Ferjil, Félis Mérin, Ènes Mélidò….

An bon patriyot i pa té ka manté « La pagaie des mapipi » i té ka suiv tout kous apré Bondié Eole. Ek pli bel-la sé té Tour yol Matinik pandan an simenn. A périod-tala i té ka trapé bab, nana, boutdjol épi dézod ek madanm-li. Li ki pa té janmen fatidjé (swadizan), i té ka pran konjé pou i té alez pou  té sa wè Chabin-an. Akondi sé jenn jòdi-a, i pa té ka menm kapté madanm-li.

Afos suiv kous, sa ki té pou rivé fini pa rivé kon « L’Arme Fatale ». I pa fè dot ki tonbé damou pou Chabin-an. Madanm-li, an chabin tou, santi la té ni an vié van ka souflé. Sa pa té klè, té ni twel a lorizon. Antouléka i té ja tan i rivé i rivé sav le fen mo, fok i té mété’y douvan « Le dernier jugement ». I té dèyè’y kon an « Zizitata ». Sa pa té moman pou té ralé konno’y. An bon chabin, i mété tout imajinasion pou tjébé mari’y ki té ka tou sanm té ka zayé ayè. I ka sanm, ni lontan misié té ja kité « Bwa mitan ». I genyen dènié string ki lanmod. Sa té soti Brézil direk pou mété kasibi-a an valè. Mé ayen.

Li, fanm ki pa té djè enmen fanfoulich, ni makiyaj pou déglizé, i kouri genyen maskara épi bagay éti ka gaté lapo’y. Sé té an vié maskara, Nating.

I alé fè ispò dan an sal lajimastik. Apré konmen swé, I ped tibren pwa, mé bouden-an té gwo toujou. Nada.

An bon chabin, I vini pli chat, pli miélez, pli agasan i té paré pli fasilman bay gouté bonm siwo-a. Ou pa té wè’y

Musieu Alen té ni an sel lidé an tet-li, le dimanch pa alé lanmes mé dèyè kous yol. Asiré yo té piayé’y, fésé an méchan tjenbwa anlè’y. La té ni an bagay ki pa trè katolik. An si gran chienboul, i té fè an kwa anlè téren foutbol pou savann blé, sé sa selman i té ka wè. Madanm an gran chabin de klas pa abésé kò’y pou suiv Musieu.

I alé wè an gadèd’ zafè rafen, misié manjé si pé lajan-an i té ni a. I asepté pawol initil an mako éti té ka rodayé dèyè’y. I pofité ba’y an baboul. Misié té ja ka wè’y épi manzel ka fè anlo zafè. Misié koumansé suiv Alen. I genyen lonvi, gwo linet fimé, aparey foto épi kisasayésa. I mété kasket lanmod épi viziè-a dèyè tet-li. Mako té ka véyé Musieu Alen. Apré pliziè kous, i pa wè an ti jénes, ayen.

Pa an sista, Nating.

Pa an cher, Nada.

Pa menm an djal, awa.

Pies kalté model fanm. I rimatjé kanmen misié té anlè, lè pliziè vwel pliziè koulè té ka proché. Alen té ka pres tonbé léta, pres an trans, ka rinaflé fò, ka soupiré. I vansé pli pré’y pou wè si Musieu pa té malad. Mako viv épi menm kadans nonm ek fanm éti té ka sipòté Chabin-an. Sa déklanché an sel wélélé toubannman. Moun té pres fou bò lanmè-a. O firanmizi vwel wouj-la té ka proché, ou té ka tann an sel lavwa : Chabin-an ! Chabin-an ! Chabin-an !!!!

Mako siprann kò’y ka vréyé kò’y monté ek ka chanté tou Chabin-an ! i jik ajouté an lavwa-a Chabin-an pran yo ! Lè Chabin-an genyen i té ankò pli kontan ki Alen menm. Li tou té vini sipòtè Chabin-an. I té oblijé file lékout, file mol pou éséyé esplitjé pa té ni pies fanm mé bien an yol, Chabin an. I té an menm pozision épi sé moun an misié Labé té mandé alé fè tanbou pé ek lè i vini limenm té ka dansé tou.

Dan an kalmisiré Mako déviré bò madanm Alen pou rann-li kont sa i té wè. I di manzel i pa té wè van an jip ka rodayé alantou Musieu Alen. Sa té red pou madanm-lan admet sa. I pa té lé konprann mari’y abandonnen’y pou an kanno. Lorgey-li té blésé afos i té tonbé si bak i fè Alen tonbé damou pou an yol pito li.

I paf è Mako konfians i désidé alé wè zafè’y limenm prochen Tour yol. I té lé vérifié épi prop zié’y tala ki té ni lakot bò an gwo bétjé laplas-la. I pa atan mwa dawou prochen kous yol té ka fet. Apré i mété chapo bakwa’y, linet-li, i pété’y monté lafet patronal Ofanswa. E sé la manzel wè limenm lamanniè Chabin-an té bel pas sé li ki genyen dimanch-tala.

Connexion utilisateur

Commentaires récents

  • Controverse Mémona Hintermann-Afféjee : « Je porterai plainte si le lycée est débaptisé »

    Le hasard n'exite pas !!

    yug

    02/04/2026 - 15:16

    MH à CNews ?? Pas l'effet du hasard !! Lire la suite

  • Une Tunisienne à la tête d’Orly : l’ascension d’Imène Souid à Paris

    LOOOL !

    Albè

    02/04/2026 - 07:08

    Donc le type est esclave et c'est à lui que l'on confie le soin de lancer l'appel de la toute nou Lire la suite

  • Une Tunisienne à la tête d’Orly : l’ascension d’Imène Souid à Paris

    Allah Akbar ? (Dieu est il si "grand" que ça ?)

    yug

    01/04/2026 - 22:25

    Le fait pour un ancien esclave ....noir évidemment (Hi Hi Hi Hi ) d'avoir été le premier muezzin Lire la suite

  • Trois-Ilets : shatta-politics blé-blan-wouj

    EST-CE CELA UN...

    Albè

    30/03/2026 - 17:30

    ...renouvellement politique en Martinique ? Je suis sidéré. Lire la suite

  • Sé li ki té ka mennen avion-an ki dépotjolé 185 manmay-lékol atè Téhéran

    Crime de guerre sanctionné.

    yug

    30/03/2026 - 15:48

    Je ne sais pas si c'est grâce à Allah ,mais c'est bien fait pour sa sale gueule.

    Lire la suite
  • Municipales 2026 en l'île aux fleurs fanées : les mots qu'on n'a pas entendus

    24%...

    Albè

    29/03/2026 - 15:16

    Le bâti (maisons, immeubles, routes etc...) ne couvre que 24% du territoire martiniquais. Lire la suite

  • Municipales 2026 en l'île aux fleurs fanées : les mots qu'on n'a pas entendus

    Superbe article !! Bande d'ordures ,va !!!!!....

    yug

    29/03/2026 - 13:41

    Superbe article ,notamment EN CE QUI CONCERNE LES PLU ET LES TERRES AGRICOLES .Ceci constitue e Lire la suite

  • Maires issus de l'immigration : la fin du « blocage », selon un démographe

    AUTOUR DU POT

    Albè

    29/03/2026 - 06:35

    Vous tournez autour du pot comme une bourrique ivre parce que vous êtes coincé. Lire la suite

  • Maires issus de l'immigration : la fin du « blocage », selon un démographe

    De qui parlez-vous ?

    yug

    28/03/2026 - 22:21

    ...quand vous dites :"En effet, on a vu ce qu'ils ont fait des Juifs à Auschwitz et Dachau." ? Lire la suite

  • Maires issus de l'immigration : la fin du « blocage », selon un démographe

    "R"

    Albè

    28/03/2026 - 20:22

    Bakayoko ne roule pas les "R" comme les Africains, espèce de conard que t'es ! Lire la suite