Sé sel chimen, sel manniè pou nou sòti adan kalté bankoulélé-a nou adan'y lan dépi pasé 3 mwa.
Sa pé pa kontinié kon sa ! Fok touvé an monyen pou sa mété an milié adan sa vitman-présé. Sé éli otonomis ek soutou endépandantis-nou an ni an bon lokazion pou montré nou ki yo ni grenn. Ki yo pa ka anni bat dèyè kon krab-sémafot ki wè pwop lonbwaj-yo. Yo pé, sé éli-tala, ripwan menm keksion-an éti la Fwans té pozé sé Aljérien-an lè 1é juiyé 1962. Mi li :

Sé anni non-an ("Matinik" alaplas "Aljéri") ek dat-la pou chanjé anlè bilten-an.
Si Matinitjé pa lé tann palé di zafè "coopérant avec la France", enben fok chanjé sa tou. Pa ni pies tjak ! Bilten-an pé matjé anlè'y "coopérant avec le Sénégal". Oben Bénin, Kot-Divwè, Kongo kisasayésa... Si yo pa lé i tradui an kréyol, pa ni pies pwoblem non pli : ni Afritjen ka viv Matinik ek yo pé tradui'y an wolof, éwé oben kikongo.
Sa ki ké rifizé owganizasion référandom-tala ké montré vré fidji-yo : an bann asimilé, an bann Golwa nwè. An tan lontan, té ni les Gallo-Romains, jòdi-jou ni Les Gallo-Afro-Caribéens.
TJiiip ! Ay fè dé gwo lous koké zot, bann initil ki zot yé !
(la journaliste) n'avait pas été la seule à classer Marie-Jeanne à droite et s'étonner qu'il fut Lire la suite
100 millons de Nègres charrroyés aux Amériques.. ..d'où sort ce nombre absurde ?
Lire la suite
Deux lignes fortes suffisaient. D'accord avec votre article,c'est un communiqué insignifiant.
Lire la suitenous sommes américains et donc théoriquement la doctrine Monroe nous concerne. Lire la suite
...Nègres charroyés d'Afrique aux Amériques par les Européens. A QUAND les réparations ?
Lire la suite