Sé sel chimen, sel manniè pou nou sòti adan kalté bankoulélé-a nou adan'y lan dépi pasé 3 mwa.
Sa pé pa kontinié kon sa ! Fok touvé an monyen pou sa mété an milié adan sa vitman-présé. Sé éli otonomis ek soutou endépandantis-nou an ni an bon lokazion pou montré nou ki yo ni grenn. Ki yo pa ka anni bat dèyè kon krab-sémafot ki wè pwop lonbwaj-yo. Yo pé, sé éli-tala, ripwan menm keksion-an éti la Fwans té pozé sé Aljérien-an lè 1é juiyé 1962. Mi li :

Sé anni non-an ("Matinik" alaplas "Aljéri") ek dat-la pou chanjé anlè bilten-an.
Si Matinitjé pa lé tann palé di zafè "coopérant avec la France", enben fok chanjé sa tou. Pa ni pies tjak ! Bilten-an pé matjé anlè'y "coopérant avec le Sénégal". Oben Bénin, Kot-Divwè, Kongo kisasayésa... Si yo pa lé i tradui an kréyol, pa ni pies pwoblem non pli : ni Afritjen ka viv Matinik ek yo pé tradui'y an wolof, éwé oben kikongo.
Sa ki ké rifizé owganizasion référandom-tala ké montré vré fidji-yo : an bann asimilé, an bann Golwa nwè. An tan lontan, té ni les Gallo-Romains, jòdi-jou ni Les Gallo-Afro-Caribéens.
TJiiip ! Ay fè dé gwo lous koké zot, bann initil ki zot yé !
Pas besoin d'être biologiquement blanche pour propager un "modèle" (relisez mon texte) de beauté. Lire la suite
Ah bon, une Chabine est une Blanche maintenant ? Lire la suite
S'agenouiller pour expier les péchés ...sans compter les innombrables séances de quimbois auxquel Lire la suite
...deux oreilles, fils et filles du BUMIDOM, de l'ANT, puis de LADOM ! Lire la suite
Visiblement, il y en a qui ont de graves lacunes stylistiques. Lire la suite