Sé sel chimen, sel manniè pou nou sòti adan kalté bankoulélé-a nou adan'y lan dépi pasé 3 mwa.
Sa pé pa kontinié kon sa ! Fok touvé an monyen pou sa mété an milié adan sa vitman-présé. Sé éli otonomis ek soutou endépandantis-nou an ni an bon lokazion pou montré nou ki yo ni grenn. Ki yo pa ka anni bat dèyè kon krab-sémafot ki wè pwop lonbwaj-yo. Yo pé, sé éli-tala, ripwan menm keksion-an éti la Fwans té pozé sé Aljérien-an lè 1é juiyé 1962. Mi li :
Sé anni non-an ("Matinik" alaplas "Aljéri") ek dat-la pou chanjé anlè bilten-an.
Si Matinitjé pa lé tann palé di zafè "coopérant avec la France", enben fok chanjé sa tou. Pa ni pies tjak ! Bilten-an pé matjé anlè'y "coopérant avec le Sénégal". Oben Bénin, Kot-Divwè, Kongo kisasayésa... Si yo pa lé i tradui an kréyol, pa ni pies pwoblem non pli : ni Afritjen ka viv Matinik ek yo pé tradui'y an wolof, éwé oben kikongo.
Sa ki ké rifizé owganizasion référandom-tala ké montré vré fidji-yo : an bann asimilé, an bann Golwa nwè. An tan lontan, té ni les Gallo-Romains, jòdi-jou ni Les Gallo-Afro-Caribéens.
TJiiip ! Ay fè dé gwo lous koké zot, bann initil ki zot yé !
...twoubondakaka ta-a, sé sa i ka chaché-a. Lè ou ka fèy lonnè bay bòk, i dwèt ka bat dous. Lire la suite
Tres bon commentaire sur le nihilisme de certains qui se prennent pour le centre du monde Humoris Lire la suite
N’oublions pas que la nauralisation indienne est disponible a ces indiens antillais ce qui leurs Lire la suite
Tu ne trompes personne avec ton obsession anti-arabe ! Lire la suite
Les cliques prédatrices seraient "responsables des souffrances " des Subsahariens ??? Lire la suite