Anlo moun, sirtou jenn manmay pa té sav, sa dat-tala té lé di ba Matinik. Érezdibonnè, yonndé moun pé pa bliyé 17 avril 2008, Mémé té ka monté an filao.
Anpami yo té ni an jennjan ki té maché dépi istad Alikè jik Lajwayo. I pa té pé bliyé dat lanmò Émé Sézè.
Si anlo moun pa chonjé dat-tala Matinik, dot koté yo pa bliyé. Kontel pa koté Pari, an éditè fè an «Hommage poétique» épi moun lézantiy.
Pa koté isi-a moun PPM, parti i fè an 59, yo té sanblé anlè tonm-li pou dépozé an jeb ek viré di yonndé poem-li.
Pétet kon manmay Lafrik, fok tjanmay-nou dépi latit aprann di teks Neg fondamantal-la. Ni moun éti ni anlo projé pou nou toujou chonjé nonm-lan ek nou pa janmen bliyé sa i fè.
Sé li éti té prèmié prézidan Konsey Réjional Matinik.
Sé li yo mété non’y an Panthéon pabò Lafrans épi kisasayésa.
Matinik ni yonndé koté ka pòté non’y, kontel Latriom, Pak Floral, oben Kabé an parkour lasanté.
Mé fok toujou sonjé sa misié fè pou Kilti-nou épi le SERMAC.
Kisisiya la an Matinitjé mété pié’y, asiré yo ka mandé’y si i konnet Sézè. Mé nou ké chonjé tou, fanmiy Sézè té Baspwent la éti ni anlo moun zanset-yo sòti Lend. Eben sanmdi yo té ka fè nou chonjé tou, ni 170 lanné yo rivé Matinik épi zanset tamoul. Matinik fok i pa bliyé tout yich-li éti sòti an patjé koté. Kontel Lafrik, Lachin, Lafrans, ek sa nou ka kriyé Siriyen.
Fok Matinik chonjé tout ich-li ka fè fos-li jòdi.
«Sa ou pa lé wè an razié, sé sa ou ka twouvé an fon chanm-ou».
L'article parle du départ de 4.000 jeunes autochtones par an, avec concomitament l'arrivée de 4.0 Lire la suite
...dénonciations d'agressions sexuelles de femmes françaises et européennes contre leurs parents Lire la suite
...ces retraités non-locaux dans la population marrtiniquaise pour la simple raison qu'ils passen Lire la suite
Depuis les années 1950, la population martiniquaise a constamment augmenté, sauf de 1975 à 1979, Lire la suite
Frédéric C :1) Etrangers non-Européens ne signifie pas forcément non-Blancs :Brésiliens ,Argent Lire la suite