Ni sa ki lé pati lot bò-a ek sa ki blijé pati

Rubrique

   Artik-tala pa fet ba jenn Matinitjé ki blijé pati. Ki blijé janbé dlo pou gadé-wè es Laba-a yo pé jwenn an travay sérié olié yo rété isiya ka fè ti djob pou lanmonné-kod (clopinettes)

   Sa red, sé menm an raché-tjè lè zot wè an moun pa ni dot solision ki maré patjé'y, ladjé lafanmi'y ek pati viv adan an lot péyi. Menmsi péyi-tala sé La Fwans ek nou pa ni poblem pou ay koté-tala kon sé Afritjen-an ek sé Arab-la ni. Ni apochan (environ) 4.000 jenn Matinitjé ki ka janbé dlo chak lanné ek dépi tan-an, sa ka fè an bon patjé moun, soutou ki laplipa adan yo pé ké ni pies kalté chans déviré nan péyi-yo, sof lè laritret ké rivé. Sa ki pli red la sé ki bon enpé anpami sé jenn-tala ki blijé chapé a ni diplom oben ni tjek fòmasion adan an sektè teknik. Sé pa jenn gason ek jennfi ki bandonnen lékol ek pèdi davwè fanmi-yo pa té ni monyen ba yo an pal (aide).

    Sé pa ba yo nou fè tan matjé artik-tala. 

    Artik-tala sé ba jenn moun ki pa blijé pati-kité Matinik. Yo ni lafanmi, yo ni diplom, poch-yo pa ni kourandè, délè yo jis ni an loto ki ta yo. Men, yo ka touvé ki "Matinik two piti" ba yo, ki "Moun Matinik ni lespri ki two fèmen", ki sisi ki sila. Katégori jenn moun-tala ki ka désidé janbé dlo a, sé apochan 30% sé 4.000 jenn-lan Matinik ka ped chak lanné-a. Kidonk sé anlo menm ! Nou pa lé di ki an jenn manmay pa andwa ay wè dot péyi, ki fok pa i vréyajé, dékouvè dot pep ek dot kilti. Lanvi-tala toutafetman nowmal ! Sa nou lé di sé ki laplipa sé jenn-tala pa ka katjilé asou divini-yo ek pa ka pòté mannev pou sa paré déviré-yo.

   Davwè (parce que) pati sé an bon bagay, men sé déviré-a ki tout.

   Lè ou chapé andéwò Matinik, fok ou za sav pou konmen tan, ki sa ou lé fè Lot-Bò a ek soutou ki sa ou prévwè pou sa déviré bò kay-ou. Prévwè ki lanné tou. Si zot wè sé jenn -tala, ki pa blijé pati a, pa katjilé asou sa, ki sa kay fet ? Ki sa ki za ka fet dépi lanné épi lanné ? Enben, moun ki pa Matinitjé ké débatjé Matinik, ka débatjé Matinik, di tout kalté péyi (l'Ewop, l'Afrik, Magreb kisasayésa...) ek yo ké/yo ka pwan plas Matinitjé. Mi sé sa ka woulé la-a dépi tibwen twop lanné ! Ek pa kwè sé anni (seulement) moun ki fonksionnè. Sé moun ki enfòmatisien, ki reskonsab sipèmarché, ki plonbié, ki élektrisien, ki doktè, ki enfimiez, ki sikrétez kisasayésa (etc...). 

   Nou pa lé di ki moun-andéwò (étranger) pa ni dwa vini Matinik ek désidé viv nan péyi-nou an. Sé pa sa ki nan lidé-nou pies toubannman ! Sa nou lé di sé ki anmizi-anmizi nou ka ped jenn moun, ka ni sektè ki mantjé travayè ek oblijéman (obligatoirement) sé moun-lan ki chwézi enstalé kò-yo Matinik la ka pwan sé métié-tala. Lè yo fè sa, yo ka opozé jenn Matinitjé déviré Matinik. Menm lè zot wè sé jenn Matinitjé-tala ni tjek fòmasion oben kalifikasion ki wototo (de haut niveau).

    Pou bout, fok sé jenn Matinitjé-a ki pa té blijé pati a pa janmen bliyé ki konpatriyot-yo ki té blijé pati a, sé atè Pari oben alantou Pari (adan sé banlié-a) yo ké pasé tout lavi-yo jik lè laritret.

    Ki Matinitjé ki enmen pwan métwo tou lé jou ? Pies adan yo...

Connexion utilisateur

Commentaires récents

  • APPEL DU PARQUET CONTRE LE JUGEMENT DES STATUES: LE “SUPREMACISME” JUDICIAIRE A ENCORE FRAPPE

    C'EST CA !

    Albè

    04/12/2025 - 08:57

    T'es plus intelligent que l'avocat Raphaël Constant, rédacteur de l'article, qui a plus de 40 ans Lire la suite

  • APPEL DU PARQUET CONTRE LE JUGEMENT DES STATUES: LE “SUPREMACISME” JUDICIAIRE A ENCORE FRAPPE

    Suprémacisme à toutes les sauces

    poi

    03/12/2025 - 16:25

    Le suprémacisme est une théorie RACIALE et RACISTE consistant à considérer EXPLICITEMENT qu' une Lire la suite

  • APPEL DU PARQUET CONTRE LE JUGEMENT DES STATUES: LE “SUPREMACISME” JUDICIAIRE A ENCORE FRAPPE

    CODE PENAL FRANCAIS

    Albè

    03/12/2025 - 12:53

    Le premier "suprémacisme" ne consiste--t-il pas à utiliser les outils juridiques du colonisateur Lire la suite

  • Et si un écrivain français, réfugié en Russie, écrivait que l'Alsace appartient à l'Allemagne ?

    ????

    Albè

    03/12/2025 - 09:29

    Quel rapport avec le fond de l'article ?

    Lire la suite
  • Sainte-Lucie : le Béké Allen Chastenet échoue à redevenir Premier ministre

    PETITE FAUTE DE FRAPPE

    Albè

    03/12/2025 - 09:24

    C'est "Chastanet" et non "Chastenet"...

    Lire la suite