I pa pies bizwen ki bwet fonmaj-la menm pri Fodfwans ek Fontainebleau !
Epi sispann ensilté pep ka mò fen dives koté asou latè lè zot ka déklaré ba lé média "On meurt de faim en Martinique". Zot za wè an pep ka vréman mò fen ? Zot za ay adan dé péyi kontel Ayiti, Bangladesh, Etiopi, Soudan kisasayésa... éti moun pa menm ni an ti-zizing pen pou mété anlè lestonmak-yo ? Ni 27% moun ka pwan bon fè atè Matinik. Sa vré ek fok goumen kont sé isenbot Bétjé-a ki lotè sitiasion-tala men fok nou konbat, adan menm balan-an, Léta fwansé. Davwè Bétjé Matinik menm-parey épi Izrayélien. Si pa ni la Fwans pou sipòté sé Bétjé-a, yo pa AYEN ! Menm manniè si pa té ni Méritjen pou ba sé Izrayélien-an an pal, lontan yo té ké za bat dèyè.
Kidonk asou an bò, zot ka dékrédibilizé konba-a ki jénérasion ek jénérasion ka mennen dépi labolision lestravay lè zot ka prétann ki moun "ka mò fen" Matinik men sa ki pli grav, sé ki zot batjé adan menm larel sé asimilasionis-la ki ka palé toulong di "continuité territoriale". NOU PA FWANSE EK NOU PE KE JANMEN FWANSE. Nou pa "Afro-Karibéyen" non pli kon zot ka di a davwè si majorité moun Matinik sé Neg, ni dot kalté moun tou kontel Zendien, Chinwa, Sirien kisasayésa...ki otan matinitjé ki lézot. Kidonk sé Karibéyen nou yé kivédi an pep ki mélanjé, an pep ki nef ek pep-tala pa bizwen pies Manman la Fwans, pies Papa l'Ewop, pies Tonton l'Afrik.
Sa nou pou fè sé gadé-wè ki manniè nou pé sòti adan zatrap-la éti Lwa 1946 la fouré nou adan'y lan ek rijwenn sè-nou ek frè-nou Karibéyen kivédi Sent-Lisien, Dominitjen, Barbadien, Grènadien kisasayésa... Davwè asipozé la Fwans bridé sé agoulou Bétjé-a, asipozé i fè pri sé machandiz alimantè a bésé oben i aliyen yo anlè pri fwansé, ki sa sa pé pòté ba nou vréman ? Anni yon rézilta sa pé mennen : mété nou pli Fwansé, dis fwa pli Fwansé ankò ki nou za yé a. Es sé divini-tala zot ka wè ba Matinik ? Ba timanmay ki, jòdi-jou, ni 10 oben 15 lanné asou tet-yo ?
Dimann zot-la pa ka déranjé sé kolonialis fwansé a. Okontrè, yo kontan wè ki zot lé vini pli fwansé ankò ki nou za yé a.
Sa tris, sa led ba nou...
NB. Vini an péyi ki endépandan pa lé di ki nou rayi la Fwans oben nou rayi Blan. Es Sent-Lisi, Babad oben Trinidad rayi l'Anglitè ?
S'agenouiller pour expier les péchés ...sans compter les innombrables séances de quimbois auxquel Lire la suite
...deux oreilles, fils et filles du BUMIDOM, de l'ANT, puis de LADOM ! Lire la suite
Visiblement, il y en a qui ont de graves lacunes stylistiques. Lire la suite
Bien que ne partageant pas l'ensemble du contenu du commentaire de Frédéric Constant (Frédéric C Lire la suite
Je pense que vous avez pris l'expression "inculture crasse de Zemour" au premier degré. Lire la suite