Dépi yonndé tan, ou sé ni Bétjé-Fwans ek Bétjé-péyi ka nouri an ti kochon ant yo. Konsidiré ni an liannay ki pété, an rilasion ki koumansé ka chiktayé anmizi-anmizi.
Dabò-pou-yonn, Léta fwansé (kivédi Bétjé-Fwans) pa opozé sé militan Wouj-Vè-Nwè a blotjé pliziè sipèmarché bétjé-péyi, bagay ki dwet fè yo pèdi bon enpé lajan pis ni an lè, sé pres chak sanmdi té ni an blokaj.
Apré, Préfé Matinik (kivédi Léta fwansé) olié i blijé met-a-manyok la-CTM kivédi Alfred Marie-Jeanne rimet Bétjé Ségino a 225.000 éwo a éti an bann isalop konséyé té voté a, chwézi an lot solision. An solision ki ka sanm tala éti Chaben té pwopozé a : an sèvitid asi tè Bétjé a. Jis ni an antjet piblik ki fet, nan lanméri Lowen, ek 2.300 moun vini ékri ki yo dakò épi pwopozision Préfé-a kont 4 selman ki té dakò pou votman sé isalop-la.
Ek, mi anvwala, Préfé-a ka pibliyé an dé-mo-matjé, ki nou pé li anba artik-tala, pou mandé sé Bétjé-péyi a arété rakonté kouyonnad asou bannann-lan ek sispann pwan moun pou tèbè toubannman. Ba'y, bannann Matinik pa ni an tjou-patat ki "biolojik" adan'y ! Mi kalot, mésié-zé-danm, anlè djol sé Bétjé-a ek ta Neg ka ba yo pal. Mi bidim kalot !
Sa konpowtasion nef tala lé di ? I nef davwè Bétjé-Fwans ek Bétjé-péyi toujou woulé lamen nan lanmen, kantékant, kon dé frè. Es Léta fwansé fini pa konpwann ki Bétjé Matinik ka fouté fè, ka ekzajéré ek ki i lè pou ba yo an ziginot anlè tet avan fouté yo an koraj ? Nou pa sav mé sa ka sanm sé sa ka woulé la-a.
Annou li dé-mo-matjé La-Préfekti a !...
La suppression des 40% des enseignants non-martiniquais et martiniquais puis de tous les autres Lire la suite
On ne peut rester que sans voix devant pareille vidéo. Lire la suite
Cela fait plus de 20 ans que l'expression de "retour du bâton colonial" est utilisé par les analy Lire la suite
Je ne comprends pas l’utilisation de l’expression “retour de bâton” .C’est une tournure théorique Lire la suite
Même pour ceux qui ne comprennent pas l'anglais, la vidéo qui se trouve en bas de cet article est Lire la suite