Nou pé di sa nou lé anlè yo mé fout yo fò, dann !

Rubrique

     Nou andwa rayi Bétjé Matinik pou salopté yo fè zanset-nou, men fok nou rikonnet an bagay kanmenm : yo fò kité fò ka alé.

     Ki manniè sa ? Enben, yo fò toubannman adan zafè koupé zeb anba pié-nou ek rékipiré lidé-nou toupannan yo ka détounen sé lidé-tala nan sans-yo. Nan sans-lan ki ka ranjé yo a. Mi 2 lekzanp anpami anchay lo dot :  

 

     . an bann ti Bétjé désidé kréyé an asosiyasion ki ka détounen lidé Lakréyolité. Yo kriyé'y "TOUS CREOLES" ek adan'y ni tout kalté moun (Bétjé, Milat, Neg, Zendien kisasayésa...). 

 

     . an bann gwo Bétjé désidé lianné épi l'Afrik, bagay pou sa détounen lidé sé Panafrikanis-nou an ek sé jou-tala yo jis ka fè vini Matinik prézidan an péyi afritjen ki ké mennen épi'y an karantenn artis. 

 

   Douvan sé makakri-tala, ki sé Kréyolis-nou an ki sé Panafrikanis-nou an rété estébékwé akwèdi boksè ki risivwè an bidim kout-tjok nan mitan tet !

   Sa vré ki sé Kréyolis-la chaché riposté ek yo matjé anchay teks pou démontré ki Lakréyolité pa ni an tjou-patat pou wè épi "TOUS CREOLES". Yo espitjé ki sé apré labolision lestravay ki Bétjé déklaré ki sé yo yonn ki "Kréyol" kivédi ki natif-natal Matinik ek ki fok té rivoyé Neg an Afrik kon sé Méritjen-an té fè a. Dayè, sé ansien esklav méritjen-an kréyé 2 péyi : Sierra-Leone ek Liberia. Sé ki, toulitan Neg Matinik té esklav, poblem sav ki moun ki léjitim an péyi-a, ki moun ki natif-natal, pa té ka pozé kò'y pis an esklav pa té an moun nan zié sé Bétjé-a. Mé an 1848, poblem-la vini paret an manniè blip ek adan dives jounal ki té ka paret nan déziem lanmwatié 19è siek-la nan lavil Sen-Piè, pliziè Bétjé mandé ki yo viré-voyé Neg Matinik an Afrik. Kivédi, ant 1848 ek 2007, dat éti asosiyasion "TOUS CREOLES" vini kréyé, kivédi pannan pres 160 lanné, Bétjé déklaré ki sé yo yonn ki té Kréyol épi sibitman, yo anni bokanté pawol. Yo chanjé diskou ek atjelman yo ka di ki tout moun "Kréyol" !!!!

   Sa vré ki sé Panafrikanis-la toujou goumen pou fè Matinitjé konpwann ki fok yo lianné épi l'Afrik pis sé koté-tala laplipa zanset-yo ka vini. Yo mété doubout pliziè mouvman pou sa mandé "réparasion" pou zafè lestravay-la ek yo dépotjolé estati esklavajis kon ta D'Esnambuc ek Joséphine ki té ka défidjiré lavil Fodfwans. Men, yo pa rivé konvenk moun Matinik magré sa davwè ni twop moun lakay-nou ki pè kon Djab pè dlo bénit ki nou vini kaskod tjek jou épi La Fwans. Yo pè ped lajan fwansé ek l'Ewop ki ka pèmet nou trapé an larel-lavi ki pli wo ki ta sé lézot péyi La Karayib la ek menm laplipa sé péyi L'Afrik la. 

   Kidonk, ti Bétjé kouyonnen nou ek gwo Bétjé kouyonnen nou. 

   Sa bel ba nou !...

Connexion utilisateur

Commentaires récents

  • La République des Seychelles fête le...anniversaire de son indépendance

    EN EFFET...

    Albè

    01/07/2025 - 08:44

    ...pas un seul des citoyens de cette république lilliputienne n'a l'air d'être famélique ! Lire la suite

  • Le Forum économique Tunisie–Nigeria 2025 consacre une nouvelle alliance en Afrique

    Oui Albè je l’ai lu. Je rebondissais...

    Frédéric C.

    01/07/2025 - 08:16

    ...simplement dessus. Lire la suite

  • Le Forum économique Tunisie–Nigeria 2025 consacre une nouvelle alliance en Afrique

    AVEZ-VOIUS BIEN LU...

    Albè

    01/07/2025 - 06:17

    ...mon commentaire ? Lire la suite

  • Prêcheur : les agents municipaux en souffrance depuis...2008

    TANGO OU BIGUINE ?

    Albè

    01/07/2025 - 06:14

    Dommage que l'on ne sache pas quel genre de danse pratique notre grand "souverainiste" !

    Lire la suite
  • ETAT ET REPRODUCTION DE LA DEPENDANCE DES ANTILLES ET DE LA GUYANE : LA VIE CHERE, ALIBI CONTRE UN SYSTEME A BOUT DE SOUFFLE ?

    Demande d'éclaircissement à propos d'un mystère insoluble.

    bro

    30/06/2025 - 20:19

    Elisa Paulin peut-elle nous expliquer pourquoi dans un pays où règne apparemment "la vie chère" b Lire la suite