Atè lé Zantiy nou konpwann sé nou ki pli aliéné pa rapot a zafè koulè lapo, mé fok sav ki adan sé péyi l'Afrik-la sé menm bagay-la.
Abo (bien que/although), sé nou, Antiyè, ki pwan plis fè anba lestravay, lè ou ka fè tan gadé konpowtasion moun adan dives péyi afritjen, ou ka rimatjé ki sitiasion-an pa djè diféran di sa ka woulé Matinik ek Gwadloup : pli koulè lapo'w klè, pli moun ka ba'w respektasion. Gwo diférans-lan sé ki, atè lé Zantiy, poblenm-la ka vini di migannay (mélange/ rasial la, di zafè Bétjé anviolé Nègres esklav pannan siek épi siek kifè Milat, Chaben, Kapres kisasayésa... aparet aloski an Afrik, zafè koulè-a ka vini di yo menm, ant yo menm.
Ki manniè sa ?
Enben, atè l'Afrik, ni dives koulè nwè : ni sa ki nwè, ni sa ki neg-nwè ek ni sa ki neg blé. Avan lakolonizasion, pa té ni pies kalté diférans ant sé twa koulè lapo tala. Sé lè Blan fè tan débatjé, mété sé péyi afritjen an anba lopsion-yo (domination) ek fè moun kwè ki lè ou ni lapo blan ou sé an moun ki sipériè, ki poblenm-lan paret. Ni an dézienm tjak (problème/problem) tou : dé sèten Afritjen, soutou madanm, koumansé itilizé pwodui chimik pou klèsi oben blanchi lapo-yo, bagay ki pa ka ekzisté Matinik oben Gwadloup. Kidonk, lè an fanm afritjèn ni lapo klè, kisiswa natirelman kisiswa épi pwodui chimik, laplipa nonm simié sòti oben mayé épi yo.
Pliziè gouvelman ka goumen kont lavant sé pwodui-tala men sa red toubannman pou sa opozé yo antré lakay-yo. Kifè pawol ka monté-désann alé-pou-viré asou klèté lapo ki adan laradio ki asou latélé ki asou sé liannaj (réseau/network) sosial la kon nou pé wè adan vidéo-a ki anba artik-tala...
...avoir le lien? Lire la suite
...en 1987 avec la participation de son "cousin" B.Compraoré, s’était vu demander pourquoi il ne Lire la suite
Chers responsables de ce site, publiez les adresses-IP et les numéros de téléphone que le hacker Lire la suite
... Lire la suite
Voici les injures que m'a déjà adressées Monsieur Frédéric Constant dans ses commentaires ces der Lire la suite